Egalité, arba tobulas dualizmo balansas.
bendravimo malonumas yra nuostabus.
paštininkai tebeteikia paslaugas -
(čeža cd įmautė - ausinės perteikia)
švarią sąmonę [1].

Kristijonas savo darbuose reflektuoja ir konstruoja unikalią etninę pajautą - neabejotinai autentiškas autoriaus individuacijos kelias. Kūrybos tęstinumas atsispindi ir DRIEZHAS albume „Tolumoje". Čia, šalia elektroninių ritmų, vos ne house muzikos estetikos (kuri man yra visiškai svetima) pulsuoja, veržiasi ir tarpsta nuostabūs dalykai. O tai yra žemaitiškas folkloro fundamentas ir jūros skaidrumas. Optimizmas ir žaismingumas. Dozė vaikystės [2] reminiscencijų, lietuviškos plikšalos energijos ir humoro. Kruopštumas, perfekcionizmas ir kokybė. Daug nekonvencionalių, netikėtų posūkių ir šuolių. Aliuzijų į praeitį ir ateities iliuzijų. Tiesa, kažkur paraleliai daug elektronikos (motorikos, sensorikos, dinamikos). (Perfrazuojant J. Cage) Driezho ritmų mano vaizduotė beveik nebeįstengia aprėpti.

bona fide - albumas „Tolumoje" balansuoja tarp XX a. paskutinio dešimtmečio elektronikos „klasikos" ir ateities vizijonieriškumo.

Albumo kūriniai gana įvairūs ir stilistiškai, ir estetiškai. Tačiau juos sieja aiški koncepcija ir įdomus balansavimas (vos ne ties pažinimo riba): tarp underground'o ir „oficiozo" formato, populiariosios kultūros [3]. Tačiau bene labiausiai imponuoja balansavimo tarp akademizmo (Kristijono išsilavinimas) ir jaunimo subkultūrų stilistikos ribų drąsa. Taip pat:  neo-romantizmas vs. lounge / elektronika. Liaudies, akustiniai vs. elektroniniai instrumentai (mediena vs. silicis).  Taktiliniai vs. sensoriniai pojūčiai. Audio - kompozicijos vs. kino teatras ausims. Reminiscencijos, užsimiršimas vs. prisirišimas prie materialiųjų dalykų. CD dizaino prabanga vs. paprastumas ir funkciolanumas. Galų gale, rinkodaros strategijos vs. „pasidaryk pats" idėjos.

Neabejotinas albumo privalumas yra ir tai, kad gerbiamas autorius ne tik žvalgosi po geriausių praeities muzikos atlikėjų resursus, bet drąsiai brėžia ateities projekcijas - Klaipėdos ateities garsus.

Vertinimas: arti Delfų Orakulo.

Išnašos:

[1] nesolidu atsiliepime (o juo labiau – recenzijoje) reflektuoti, remiantis tik subjektyviais lyriniais išgyvenimais... dedikuojama TANGO.

[2]  „Lėja Mato mergina, Matas Lėjos šuo-draugas juhuu...."

[3] tokį kelią pasirinkusių grupių yra nemažai – nuo Dr. Green iki K.Stockhausen'o

Ugnius Liogė - leidyklos "Dangus" (www.dangus.net) vadovas, žurnalistas:

Kai namus ir aplinkinį kosmosą užlieja naujojo DRIEZHAS albumo garsai, jie tarsi perjungia, pakelia ir pasodina į prašmatnų krėslą ant vėstančios jūros kranto. Gaivios elektronikos ir svajingumo prisodrinta muzikos banga srūva ir keliauja – ten tolyn, kur vakaro gaisos, o gal aušros spinduliai, skraidina skaidrias svajones. Pasigirsta dainos ir žodžiai, - gražūs ir tarsi pažįstami, skambantys iškilmingai paprastais, diktoriškai dailiais balsais ir keistais electro-naive sonetais - tai primena pasakų šalies radijo transliaciją – kuomet ramiais smilkstančios vidinės taikos plaukime negali suprasti, ar sapne esi, ar kur kitur. Tiek daug atrodo pamiršta.

Ten už langų – nostalgiškai futuristinė begalybė, kurios link Driezhas veža originaliu, kruopščiai nugludintu modernios elektroninės, eksperimentinės, šokių muzikos taku. Tai vienas geriausių ir įdomiausių šiuolaikinės lietuviškos muzikos kūrinių, pulsuojantis įtaigia kitokybe, kokybe, bei visišku nuoširdumu.

Dešimt kūrinių, kurių kiekvienas su sava spalva, taktu, persipinančiomis sodriomis ir subtiliomis melodijų linijomis. Tolygiai iš įvairių sakmių liejas į vieną skambesio audeklą. Šalia švytinčiai idiliškos, svajingos šokio kelionės neretai atšiauriu vėju kedena kreivesni ritminiai eksperimentai iš čaižių garsų ir kreivų natų, rupumu spalvina industriniai šuorai, vis nustebina gyva skirtingų balsų tikrovė, academic ar blizgios estradinio jazz sagos. Tačiau užvis ypatingiausią gilios nuotaikos atspalvį lieja paties autoriaus įgrotos birbynė ir fleita, bei svečio akordeonas dainoje apie naktį... Taip įjausminta ir šiltos gyvybės pilna muzika žaismingai, nelyg vaikigalis, peršoka elektronikos standartų tvorą. Kviečia bėgti ir džiaugtis (ki)tokiu pasauliu.

Svajų pūkai virsta sniegu, rytas tampa vakaru, diena naktim, o serbentai... – žvaigždėmis. Ramybės naktis pasitiks Tolumoj. Tuomet, ko gero, vėl ir vėl ši muzika grįš į grotuvą. O jei užsimanysi paklausyti naktį, CD viršelį gali apčiuopti net tamsoje – brailio raštu spaustas užrašas neleis suklysti. :) Albumo digipack dizainas išties nuostabus, o jo dailus pilkos spalvos paprastumas slepia sudėtingą spaudą ir žavesio vertą atkaklų Driezho perfekcionizmą. Paimi į rankas ir paleist nesinori. Labai maloni detalė, dėl kurios verta turėti originalą.

Vertinimas: 9/10

Ovidijus Ruškys (Offca) - tinklapio "G." (www.g-taskas.lt) redaktorius, žurnalistas:

Yra tiesos tame, kad Kristijono Lučinsko projekto „Driezhas" albumą „Tolumoje" galime vadinti paskutinio laikotarpio atradimu. Nežiūrint į tai, kad albumas žymi projekto „Driezhas" dešimtmetį, tai naujiena buvo ir man pačiam. Jei kažką ir girdėjau anksčiau, tai tiesiog prabėgo pro ausis ir neužkliuvo, o su „Tolumoje" buvo „užstrigimas" nuo antrojo titulinio kūrinio („Tolumoje"), kuris privertė atitrūkti nuo visko, ką dariau, ir pakelti antakius – „oho, ir dar lietuviškai".

Jau tampa įprasta, kad Lietuvėlės „elektrončikai", miksuotojai, dydžėjai, sempluotojai ir kiti „grojantys kompiuteriu" veržiasi pro duris šaukdami „Hello come on", tokiems taip ir norisi atsakyti: „No – Tomorrow", bandykit laimę svetur, kai ten pasiseks, tada ir aš pasidomėsiu. Ne iš kokio tai patriotizmo, ar arogancijos, tiesiog yra per didelė pasiūla kokybiškos angliškos muzikos, o čia bumt ir išlindo „Driezhas" su „Tolumoje".

Albumo pagrindas – meditacinė elektronika, šiek tiek vietomis eksperimentinė, bet ne tiek, kad nepagautum ritmo, nenuobodi; kompiuterinės perkusijos, padabintos švelniais pianino garsais ir neįprastais elementais: akordeono, birbynės, barokinės fleitos partijomis. „Tolumoje" muzika brandi, kupina kūrėjo ieškojimų ir klausytojo atradimų, daugiasluoksnis audinys, kuriame gali vartytis lyg žolėje („Serbento pasaka"), šildytis prie laužo („Arbata"), uosti uosto triukšmą ir sūrumą („Pirmasis keltas"), mylėtis pušyno proskynoje („Šokis miške") ar nukeliauti dar toliau, klausant hipnotizuojančios garso ir poezijos sintezės. Taip, taip, poezijos: albume tik vienas kūrinys („Paklydusios žemės ramybės naktis"), kur vokalinė partija dainuojama, kitos kompozicijos – tai poezijos skaitymas, poezijos, kurioje gausu lietuviško folkloro elementų ir prasmės („tegu žvaigždėmis meluoja pavogusi dieną naktis").

Albumas vientisas, jei neskaitysime kompozicijos „Tegu meluoja", kuri savo industriniais motyvais gali ir atbaidyti vyresnio amžiaus klausytoją, jau paskendusį poezijos toliuose, bet man tai patinka: nėra ko užmigt neperkopus į antrąją „Tolumos" pusę.

Taigi, reziumė galėtų būti ir tokia: būtent tokiu albumu reikėtų reprezentuoti Lietuvą užsienyje, o ne prekybcentriuose siūlomais rinkiniais „Made in LT: The Best of Lithuanian Music", kur lietuviško identiteto tik krisleliai, kai tuo tarpu klausydamas „Tolumoje" jautiesi lyg vartydamas albumą „Neregėta Lietuva".

Donatas Bielkauskas - kompozitorius, pedagogas, liaudiškos muzikos kolektyvų vadovas (www.donis.lt):

Pradėsiu nuo to, kad šio albumo laukiau jau keletą metų. Kristijonas vis rasdavo, mano galva, nepateisinamų priežasčių jo įrašus atidėlioti ;) Bet kaip paaiškėjo - laukti vertėjo.

Tą dieną, kai parsinešiau šį cd namo, Aistis labai džiaugėsi. Išsišiepęs paklausė ar "čia Kistijono muzika"? Atsakiau jam kad tikrai Kristijono ir nuėjome klausytis tiesiai prie grotuvo. Aisčiui tikrai patinka šis albumas, ir nesvarbu kad jam tik trys su puse metų. Tai gali suprasti iš jo choreografinių judesių, rankų gestikuliavimo ar galvos linksėjimo. Pastaruoju metu stebiu kaip jis reaguoja į muziką. Turiu pasakyti kad vaikis turi gan neblogą muzikinį skonį. Jis dar nesugadintas, intuityviai jaučia ir skiria gerus, tikrus dalykus.

Taigi toliau galėčiau nieko ir neberašyti, nes Aisčio nuomone pasitikiu beveik 100 %. Bet parašysiu, nes manau, kad verta kalbėti daugiau apie gerus dalykus nei apie blogus, verta džiaugtis ir didžiuotis.

Žvelgiant į gilesnę Kristijono (kaip muzikanto/melomano) praeitį  negali nepastebėti kad jo kūrybą įtakoja gerai žinomų kūrėjų darbai. Konkrečių pavadinimų neminėsiu, tiesiog noriu pasakyti kad ta įtaka yra labai teigiama ir džiaugiuosi, kad būtent tokiai jis kažkiek pasidavė, todėl, mąstant apie stilistiką, galvoje sukasi retai lietuvoje naudojama formuluotė - intelektualioji pop muzika.

Nors įvairių projektų ir cd'r-inių leidinių būta, manau "Tolumoje" pirmas (?) ir tikrai solidus albumas projekto DRIEZHAS diskografijoje. Jau pasigirsta atgarsiai kad tai darbas "nr.1" 2008 metais Lietuvoje. Be jokių abejonių pritarčiau tokiai nuomonei.

Muzika sukomponuota tikrai profesionaliai, naudojant kokybiškas garsų bibliotekas ir sintezatorius. Garsynas begalo turtingas, kūriniai pilni netikėtumų, nuotaikų kaitos, todėl yra įdomūs ir intriguojantys, galima klausytis begales kartų, visai nepabosta, norisi išklausyti, nieko neprasukant, pabaigos nelaukiant ... Gausios gyvų instrumentų ir balsų partijos meistriškai persipina su elektroniniais garsais, vietomis net sunku išskirti pirminius jų šaltinius, o apie albumo skambesio ypatumus neverta net ir kalbėti, nes atrodo viskas čia yra taip kaip ir turi būti.

Prieš keletą metų bendraujant su draugais, per kažkurio "Autarkeia" renginio pertrauką, kilo mintis, kad Lietuvoje mažai kas naudoja poeziją, arba tiesiog skaitomus tekstus. Štai jums ir puikus pavyzdys. Jokio dirbtinumo ar falšo. 100 % nuoširdumas ir atsidavimas.

Tai labai universali muzika. Manau, kad savęs vertą ir deramą klausytoją ji tikrai suras, taip pat neliks nepastebėta ir choreografų ar režisierių ...

Man asmeniškai norėjosi, kad visuma būtų kažkiek "griežtesnė", bet autorius plėtoja svajingas melodines linijas, meistriškai žaidžia poetiniais tekstais ir tai užkabina. Savo prigimtimi būdama tarsi antraplanė muzika ištiesų labai stipriai prikausto dėmesį.

Paspaudus jungtuką "play" kelionė pasideda: kaip lėtas skrydis ir staigūs kritimai, kaip ūkanose paskendusios upės tėkmė, kaip gražus ir gilus sapnas, kurio detalių ryt neprisiminsi, bet svajosi vėl pajusti tą šilumą ir jaukumą.

Rekomenduoju įsigyti šį puikų albumą, manau liksite nustebinti ir sužavėti  ...

Vertinimas: 10/10